Sveiki, 203 kuopos savanoriai

Norėjome jums priminti ir paskelbti trumpą informaciją, kad gruodžio 13 dieną planuojame su kuopos kariais pasisėdėjimą pirtyje. Apie jūsų dalyvavimą reikia pranešti šį savaitgalį Astai. Maistą pirksimės patys, o už pirtį mokėsime tą pačią dieną kai nuvyksime į vietą. Bendrai turėtų gautis apie 30lt. Daugiau tikslesnės informacijos šį savaitgalį.

Sveiki, 203 pėstininkų kuopos kariai savanoriai! Ar nepamiršote kuopos susitikimo? Norėjome jums priminti, kad susitikimas įvyks lapkričio 25 d., 19 val., Juozapavičiaus pr. 7A. Esate laukiami linksmai nusiteikę ir nepamiršę geros nuotaikos. Šiuo metu jau kuopos susitikime yra užsiregistravę 24 žmonės. Lauksime jūsų šį trečiadienį.

P.s. Nepamirškite atsinešti ir gaiviųjų gėrimų

Sveiki, savanoriai, kariai ir civiliai,

Sveikiname visus su Lietuvos karius su Lietuvos kariuomenės diena. Linkiu jums stiprybės, ištvermės ir didžiulės sėkmės tarnaujant Lietuvos Valstybei!

10 val. – šv. Mišios Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 14) ir vargonų muzikos koncertas.

12.30 val. – Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kauno įgulos vienetų kariai padės gėlių, pagerbs Nežinomą kareivį prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę ir Laisvės statulos. Ceremonijos metu Tautos garbės alėjoje dalyvaus įguloje dislokuotų vienetų vėliavų ir salvės grupės.

13 val. – Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64) vyks Didžiosios salės ir Vytauto Didžiojo kapelos atidarymo ceremonija, šventinis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų bei dėstytojų koncertas. Įėjimas su kvietimais.

Lapkričio 19 d. 15 val. Kauno Rotušėje (Rotušės a. 15) Lietuvos kariuomenės dienos minėjimo metu bus pristatyta Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyriausiojo specialisto ir Kauno įgulos ceremonmeistro kpt. Gintauto Deksnio pirmoji knyga „Kilkime…”, skirta Lietuvos karo aviacijos ir Laikinosios sostinės 90-mečiams pažymėti. Renginio metu bus apdovanoti Kauno įgulos vienetų kariai bei visuomenės atstovai.

Spalio 23 – 25 d. vykusiuose mokymuose „Rudens šviesa” dalyvavo nuo kitų metų pradžios taikos meto užduočių operacinėse pajėgose budėsiantys Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų, Juozo Vitkaus inžinerijos, Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių kariai. Pajėgoms vadovavo Birutės bataliono vadas majoras Mindaugas Steponavičius, užduočių planavimą vykdė šio bataliono štabas. Šie mokymai – viena didžiausių brigados „Geležinis Vilkas“ ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų padalinių bendrai vykdyta operacija.

Pagrindinis karinių mokymų „Rudens šviesa“ tikslas buvo įvertinti taikos meto užduočių operacinėse pajėgose 2010 m. budėsiančių padalinių gebėjimą planuoti ir vykdyti skirtus uždavinius puolamųjų ir gynybinių operacijų metu, treniruoti kovinės paramos bei aprūpinimo padalinius vykdyti užduotis operacinių pajėgų sudėtyje. Mokymuose kariai vykdė žvalgybos, puolimo, gynybos operacijas, mūšio rajone taip pat buvo atliekamas kovinis ir logistinis aprūpinimas

____________

Lietuvos kairuomenės taikos meto užduočių operacinės pajėgos
Taikos meto užduočių operacinės pajėgos, kurias sudaro maždaug 500 karių, buvo suformuotos šiais metais Sausumos pajėgų vado įsakymu. Taikos meto užduočių operacinių pajėgų funkcijas rotuodamiesi kasmet vykdys Sausumos pajėgų padaliniai.

Nuo kitų metų pradžios taikos meto užduočių operacinėse pajėgose budės Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų, Juozo Vitkaus inžinerijos, Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionų, Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių kariai.

Šios operacinės pajėgos vykdys taikos meto užduotis Lietuvos teritorijoje reaguojant į nuolat besikeičiančias aplinkybes ir atremiant plataus spektro iššūkius ir grėsmes. Operacinės pajėgos reaguos į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus, esant būtinybei stiprins valstybinės sienos apsaugą, vykdys svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugą, jų gynybą nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių, teiks pagalbą valstybės institucijoms ekstremalių situacijų atveju.

Pajėgas, kurios savo pobūdžiu ir iškeltomis užduotimis yra panašios į NATO greitojo reagavimo pajėgas, ateityje numatoma plėsti didinant karių skaičių, tačiau jos ir toliau bus formuojamos iš motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“, Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Inžinerinio bataliono vienetų vienų metų rotacijos pagrindu. Prireikus pajėgos bus pastiprintos priešlėktuvinės gynybos ir Karinių oro pajėgų pajėgumais.

Video iš pratybų galite pamatyti facebook’e.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė mano, jog privalomuose kariniuose kelių savaičių mokymuose, apie kurių sukūrimą yra mąstoma, merginos galėtų dalyvauti savanoriškumo principu, tuo metu vaikinams jie turėtų būti privalomi.

Tokį R.Juknevičienės požiūrį į moterų ir vyrų pareigas ginant tėvynę BNS pristatė ministrės atstovė spaudai Danguolė Bičkauskienė. Pasak jos, šiuo metu KAM ir Gynybos štabe yra kuriama koncepcija ir diskutuojama, kokia Lietuvos karinės mobilizacijos sistemos aktyviojo ir pasyviojo rezervo rengimo kryptimi reiktų eiti toliau.

„Ekonominis sunkmetis tikrai neleis finansiškai išvystyti šios gynybos srities. Tačiau yra pats laikas sukurti koncepciją ir suderinti ją su visomis reikalingomis valstybės institucijomis bei visuomene. (…) Ministrė mano, kad merginų dalyvavimas kariniame parengime galėtų būti paremtas savanoriškumu, skirtingai nuo vaikinų, kuriems tai turėtų būti privaloma. Tačiau kol kas nėra galutinai sukurta, kokia forma tai turėtų vykti ir kokie būtų motyvacijos elementai, viskas tik svarstymuose“, – kalbėjo D.Bičkauskienė.

Pasak Lietuvos kariuomenės Mokymo ir personalo valdybos Kariuomenės personalo administravimo skyriaus viršininko pareigas laikinai einančio pulkininko leitenanto Viktoro Karsavino, po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos kariuomenėje niekuomet nebuvo apribojimų moterims siekti kariškio karjeros.

„Mūsų sistemoje po nepriklausomybės atkūrimo iškart nebuvo taikoma jokių apribojimų. Išskyrus tai, kad iki 2000 metų į Lietuvos karo akademiją merginos nebuvo priimamos. Kai kuriose šalyse apribojimų yra, ir moterys gali eiti tik į tam tikras tarnybas“, – BNS sakė V.Karsavinas, pridūręs, jog yra ir Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgose tarnaujančių moterų.

2009 metų sausio pabaigoje krašto apsaugos sistemoje moterys sudarė 11,5 proc. nuo bendro profesinės karo tarnybos karių skaičiaus ir 10,5 proc. nuo bendro karių savanorių skaičiaus.

V.Karsavino teigimu, moterų Lietuvoje yra daugiau tarp karininkų, o ne paprastų kareivių. Jos dažniau specializuojasi finansų ir medicinos srityse.

„Finansų ir medicinos srityse moterų yra daugiau negu kitose. Bet ta tendencija yra susijusi su tuo, kad tose srityse daugiau dirba žmonės, kurie baigė civilinį universitetą, o tik po to praėjo karinį rengimą“, – pasakojo V.Karsavinas.

Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko mokomojo bataliono mokomosios kuopos vadas kapitonas Robertas Ulevičius BNS sakė, jog bazinio kario kurso mokymo programa ir vyrams, ir moterims yra vienoda, išskyrus žemesnius moterims fizinio pajėgumo normatyvus.

„Bet žiūrint iš kitos pusės, lauko pratybos, kuriose merginos dalyvauja lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vaikinai, turi nešti tas pačias kuprines, skirtumus išlygina. Savaime suprantamas dalykas, kad tavo ginklo, tavo kuprinės niekas neneš. Reikalavimai yra tokie“, – kalbėjo R.Ulevičius.

Tačiau, jo teigimu, nors bazinio kario kurso metu, kuris trunka tris mėnesius, vis atsiranda panorusių grįžti į civilį gyvenimą, tarp jų iki šiol nebuvo nė vienos merginos.

Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko mokomojo bataliono mokomosios kuopos viršila Vilmantas Čepkauskas tvirtino, kad lauko pratybos paprastai būna sunkios visiems kariams, nepriklausomai nuo jų lyties. Jis taip pat pažymėjo, kad profesinę karo tarnybą pasirinkę vaikinai ir merginos paprastai būna motyvuoti ir pasirengę jų laukiantiems išbandymams.

Tame pačiame pulke dirbanti, būsimuosius karius mokanti grandinė Rasa Tautavičiūtė sakė, jog karyba susidomėjo beveik prieš dešimtmetį dar būdama mokykloje, kuomet prisijungė prie savanorių pajėgų veiklos.

Jis BNS sakė mananti, kad moterų buvimas kariuomenėje, ypač žemesniame jos range, vyrus skatina pasitempti ir geriau atlikti savo užduotis.

2008 metų rudenį tuometinio KA ministrui Juozo Oleko įsakymu atidėjus jaunuolių šaukimą į Lietuvos kariuomenę, karines pajėgas pradėta buvo organizuoti tik profesinės tarnybos pagrindu.

Šiuo metu parengtas yra Seimo narių – daugiausia Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų – grupės kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Kreipimąsi inicijavusių Seimo narių nuomone, atsisakymas jaunuolius rengti tėvynės gynybai prieštarauja 139-ajam Konstitucijos straipsniui, kuriame sakoma: „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai“.

Labiausiai kariuomenės rezervo klausimą akcentuojantys konservatoriai, teigia nenorintys atsisakyti profesionalių karių ir grįžti prie šauktinių, tačiau pabrėžia, jog yra būtina, kad esant reikalui dauguma Lietuvos vyrų turėtų karybos pagrindus. Jų rinkimų programoje buvo kalbama, kad tai galima būtų pasiekti rengiant privalomus apie 7 savaičių kursus daugumai 18-24 metų Lietuvos jaunuolių.

Perpublikuota: 15min.lt

Krašto apsaugos ministerija jau penktą kartą rengia geriausios karinės nuotraukos konkursą „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2009“ Krašto apsaugos ministerijos operatoriui ir fotografui Tadui Dambrauskui atminti ir kviečia jame dalyvauti visus, kuriuos domina krašto apsaugos, kariuomenės aktualijos.

Jau penktą kartą rengiamo konkurso tikslas – informuoti visuomenę apie Lietuvos kariuomenę, skatinti šalies fotografus ir žurnalistus domėtis karių gyvenimu, karius – fotografuoti.

Konkurse gali dalyvauti krašto apsaugos sistemos bei šalies ir užsienio spaudos profesionalūs fotografai, taip pat fotografai mėgėjai, kariškiai ir civiliai. 2008 – 2009 metais užfiksuotos akimirkos varžysis skirtingose kategorijose – profesionalų ir mėgėjų. Profesionalai – tai fotografo darbą dirbantys civiliai ir kariškiai. Likę dalyviai bus priskiriami mėgėjų kategorijai.

Šiais metais, minint Lietuvos narystės NATO 5 metų sukaktį ir Baltijos kelio 20-metį, įsteigta nauja nominacija – specialiuoju prizu bus apdovanota unikali nuotrauka ar nuotraukų grupė tema „Nuo Sąjūdžio žaliaraiščių iki NATO. 1988–2004“.

Smagiausia konkurso akimirka – geriausių nuotraukų apie kariuomenę parodos atidarymas ir laureatų apdovanojimas vyks birželio mėnesį. Taip pat tradiciškai bus išleistas nuotraukų katalogas.

Asmenis, nusprendusius dalyvauti konkurse, savo darbus prašome siųsti ne vėliau kaip iki šių metų balandžio 10 d. el. paštufotokonkursas@kam.lt arba adresu: „Tado Dambrausko fotokonkursui“, Krašto apsaugos ministerijos Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba, Totorių g. 25/3, LT-01121 Vilnius. Telefonas pasiteirauti: (8 5) 273 55 50. Atkreipiame dėmesį, kad nuotraukos bus priimamos tik skaitmeninėse rinkmenose (failuose).

Išsami informacija apie konkurso sąlygas ir reikalavimus bei dalyvio anketa pateikiama konkurso nuostatuose. 

Apie Tadą Dambrauską

Karo operatoriaus ir fotografo Tado Dambrausko vardas šiam foto konkursui suteiktas norint įamžinti jo atminimą ir nuopelnus. Tadas Dambrauskas Krašto apsaugos departamente pradėjo dirbti 1990 metais, netrukus buvo paskirtas Vilniaus operatyvinės grupės instruktoriumi-metodininku. Vėliau dirbo žurnalo „Karys“ fotografu, brigados „Geležinis Vilkas“ ir Krašto apsaugos ministerijos operatoriumi. Jis sukaupė unikalų nuotraukų ir vaizdų archyvą – fiksavo Lietuvos kariuomenės raidą nuo Sąjūdžio žaliaraiščių iki modernios, vertos narystės NATO, kariuomenės. Dirbdamas Tadas Dambrauskas nevengė rizikos ir netradicinių sprendimų, dėl „gero kadro“ buvo pasiryžęs pralaužti bet kokius ledus. Jis pirmasis ir vienintelis kariuomenėje filmavo parašiutininkus prisirišęs prie lėktuvo sparno, nuolat leisdavosi į ilgus ir sudėtingus žygius kartu su kariais, fiksavo pirmųjų tarptautinių lietuvių misijų akimirkas Balkanų regione ir Afganistane.

Konkurso globėja – krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Iliust. — 2008 m. „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2008“ I vietos laimėtojo G. Tiškos nuotrauka „Stop“. Riaušų malšinimas traptautinėse pratybose „Gintarinė viltis 2007“.

Perpublikuota: kam.lt

Vasario 19 d. Vilniuje, Lietuvos parodų centre „Litexpo“, tris dienas vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse profesinių žinių parodoje „Mokymasis. Studijos. Karjera 2009“ visi besidomintys kario profesija turės galimybę susipažinti su karinės karjeros, studijų galimybėmis bei šiuolaikine ginkluote.

Parodoje, kurios šūkis „Žinios – protingiausia investicija“, bus pristatytos naujausios kartos Lietuvos kariuomenėje naudojamos raketinės sistemos, sprogmenų kenksmingumo šalinimo robotas. Taip pat bus susipažindinama su studijų vienintelėje aukštojoje Lietuvos karo mokykloje – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje sąlygomis bei reikalavimais.

„Besidomintys karininko ar kario profesija šioje parodoje išgirs atsakymus į visus juos dominančius klausimus. Net neabejoju, kad netruks norinčiųjų paliesti raketinę sistemą „Stinger“, atlikti su ja mokomąjį šūvį ar šalia jos įsiamžinti, neabejoju ir, kad bus susižavėjusiųjų sprogmenų kenksmingumo šalinimo roboto darbu“, – sakė Karo prievolės administravimo tarnybos (KPAT) prie Krašto apsaugos ministerijos viršininkas Tomas Pilvinis. Pasak jo, parodoje pristatant karininko ir kario profesiją tikimasi ieškoti labiausiai motyvuotų žmonių, siekiančių savo ateitį susieti su šia įdomia, tačiau kartu ir pavojinga, profesija.

Parodos metu Krašto apsaugos sistemai atstovaus Lietuvos karo akademijos, Oro gynybos bataliono, „Geležinio vilko“ brigadai priklausančio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo bataliono, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai.

Paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2009“ skirta kiekvienam, besidominčiam naujovėmis mokymų srityje, norinčiam tobulėti, siekti karjeros, studijuoti, įgyti profesiją, gilinti kompetenciją bei mokytis kalbų, o šių metų parodos naujovė – „Profesijos gyvai“. Tai galimybė būsimąją profesiją – nuo amatų iki ginklų – išbandyti realiai.

Kontaktinis asmuo – KPAT prie KAM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Laimis Bratikas, tel. (8 5) 210 3739.

Perpublikuota: kam.lt

Vasario 16 d. krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus, ministerijos ir kariuomenės vadovybės atstovai ir kariai dalyvaus Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtuose renginiuose.

Renginių, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, programa.

Kaunas
Vasario 16 d., pirmadienis

11.30 val. Varpų muzikos koncertas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Kaun
12 val. Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. **
17 val. Koncertas „Linksmasis kabaretas“ Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Kaune**

*- Įėjimas su kvietimais
** – Dalyvauja krašto apsaugos sistemos atstovai.